- zuinus
- zuinùs, -ì adj. (4) DŽ, NdŽ, KŽ, Lš visur daug lakstantis, zujantis: Ot zuinios kiaulės: nėra tos dienos, kad jos nebūtų bulvėsa Knv. Šmirinės pavasarį po rakštumynus zuinūs, dryži šerniukai rš. Tokia zuini prakeiktoji, kad jos vis tiek neprižiūrėsi, kad ir kažin kaip žiūrėtai V.Krėv. ^ Braunasi kaip zuini kiaulė bulbėsna KrvP(Mrk).
zuĩniai adv. DŽ1: Sakykite – ši mašina valdiška? – ūmai paklausė šalia manęs sėdįs vyras zuiniai bėgiojančiom akutėm rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.